|
Simonas Konarskis
Simonas Konarskis (lenk. Szymon Konarski, 1808 m. kovo 5 d. Dapkiškių dvaras prie Miroslavo – 1839 m. vasario 27 d. Vilnius) – 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas. Biografija.jpg)  Gimė evangelikų reformatų šeimoje. Seirijų reformatų bažnyčios kunigas karininko Jurgio Simono Konarskio sūnų pakrikštijo keturiais vardais: Simonas Konstantinas Juzefas Ignacas. Mokėsi Seirijuose, Seinuose, Lomžos karo mokykloje. Nuo 1825 m. tarnavo Lenkijos karalystės kariuomenėje, 1831 m. kapitonas. 1831 m. dalyvavo generolo D. A. Chlapovskio žygyje padėti Lietuvos sukilėliams. Dalyvavo Panerių kautynėse prie Vilniaus, kurias po atkaklių mūšių sukilėliai pralaimėjo ir pasitraukė į Lietuvos gilumą. Gavęs kapitono laipsnį ir teisę vadovauti batalionui, dalyvavo kautynėse prie Panevėžio ir Šiaulių, buvo apdovanotas kryžiumi už narsą. Sukilimui pralaimėjus internuotas Prūsijoje. Paleistas išvyko į Prancūziją, Bezansone studijavo prancūzų politinės minties teorijas. 1833 m. dalyvavo vadinamajame J. Zalivskio žygyje. Buvo paskirtas Marijampolės ir Kalvarijos apygardų karo viršininku. 1833 m. įsitraukė į J. Lelevelio vadovaujamos Lenkijos emigrantų politinės srovės veiklą. 1834 m. pr. dalyvavo Dž. Mazinio surengtame žygyje į Savoją, Prancūzijoje su kitais įkūrė 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo dalyvių Jaunosios Lenkijos organizaciją. Jos tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų respubliką 1772 m. sienomis. Paryžiuje su J. Čynskiu leido radikalios krypties dvisavaitinį laikraštį „Pólnoc“. Kaip slaptas radikaliųjų emigrantų emisaras 1835 m. išvyko į buvusią Abiejų Tautų respubliką organizuoti naujo sukilimo. Užmezgė ryšius su nelegaliomis grupuotėmis Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje, vienas Lenkų tautos sandraugos (Stowarzyszenie Ludu Polskiego) organizacijos kūrėjų. Jam pasisekė į ją įtraukti Vilniaus medicinos – chirurgijos akademijos, Dorpato, Kijevo universitetų studentus bei vidurinių mokyklų moksleivius ir užmegzti ryšius su Rusijos karinių įgulų Vilniuje, Breste, Babruiske nariais. 1838 m. birželio 8 d. Rusijos policijos suimtas Križiškiuose prie Rukainių. Tardomas kaltinimą siekimu atkurti Abiejų Tautų respubliką kaip demokratinę respubliką, prisiėmė sau. Nuteistas mirti, sušaudytas. Byloje Vilniuje nuteista apie 80 žmonių, Kijeve ir Odesoje – apie 117 žmonių.[1] AtminimasJo vardu pavadinta:
Šaltiniai
|
||||||||||||||||||
