|
Romainiai
Romainiai – Kauno miesto dalis šiaurės vakarinėje miesto dalyje, į šiaurę nuo Lampėdžių, prie Romainių gatvės.[1] Yra Romainių tuberkuliozės ligoninė (atidaryta 1937 m., dabar KMUK filialas), sanatorija, Romainių kapinės, Romainių koplyčia.  EtimologijaRomainių gyvenvietė minima XIV a. vidurio kryžiuočių kronikose. Petras Dusburgietis rašė, kaip Ragainės komtūras 1294 m. „užpuolė Lietuvos karaliaus žemę Aukštaičius, čia sudegino kaimą, vadinamą Romainiai, kuris pagal jų papročius buvo laikomas šventu, o visus gyventojus paėmė į nelaisvę arba išžudė“.[2] Gyvenvietės senumą liudija ir piliakalnis, ir šaknis Rom -. Tai ta pati šaknis, kaip ir žodžių ramus, romus, Ramovė, Romuva. Spėjama, kad čia buvusi lietuvių šventykla, stovėjęs aukuras ir degusi amžinoji ugnis. Romainių miško parke iki šių dienų išlikę švento ąžuolyno likučiai. Istorikų duomenimis, šiame miške vykdavo pagoniškos apeigos, čia buvęs svarbus lietuvių religinis centras. Gali būti, kad Romainiuose veikė iš Nadruvos perkeltas Romuvos tarpgentinis religinis centras.[3] GeografijaRomainiuose daug miškų: rytinėje dalyje – Linkuvos miškas, vakarinėje – Šilainių miškas. Miškuose peri 32 paukščių rūšys, kurios įtrauktos į Europoje globaliai nykstančių sparnuočių sąrašą, veši įvairūs saugotini augalai. Miške stūkso nebaigto statyti Romainių forto liekanos (1913–1915 m.). Romainiams priklauso taip pat Aukštutiniai Kaniūkai ir Vijūkai. Šiaurinė dalis Romainių likusi Kauno rajone. Istorija_fortas_-_panoramio.jpg) 1295 m. Ragainės komtūras Liudvikas iš Libencelės laimėjo mūšį prieš lietuvius ir sudegino šventu laikomą Romainių kaimą.[4] 1336 m. Romainių saloje pastatyta Marienburgo pilis, o dešiniajame Nemuno krante – Bajenburgas (netoli Veliuonos). 1384–1402 m. sudaryti slapti kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymai, kurių bent dešimtadalis ėjo pro Romainius. Apie XVI a. pastatyti senieji Romainių dvaro rūmai. XVIII a. Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis, Karolis Prozoras ir jo sūnus Mauricijus, 1831 m. sukilimo metu vadovavęs Kauno apskrities 2000 sukilėlių būriui ir 2 mėnesiams užėmęs Kauną. Po sukilimo Romainius įsigijo bajoras Adomas Medekša. 1850–1917 m. valdė grafai Tiškevičiai, po to dvarą nusipirko J. Galvydis-Bikauskas, o palivarkas išnuomotas Draugijai kovai su tuberkulioze. 1937 m. šios draugijos Kauno skyriaus inciatyva Romainiuose įkurta tuberkuliozės ligoninė, pirmieji pacientai priimti liepos 2 d. 1946 m. Romainiai prijungti prie Kauno miesto, tačiau dalis kaimo liko Kauno rajone. 1969 m. atidaryta Romainių pradinė mokykla.[5]
Gyventojai
Žymūs žmonėsRomainių dvare (vadintame Романь) mirė senojo Rusijos himno „Боже, царя храни“ autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870). Romainių kapinėse palaidotas tapytojas, vitražistas ir scenografas Stasys Ušinskas, lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolis Romas Kalanta, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, aktorius Viktoras Šinkariukas ir kt. Galerija
Nuorodos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Portal di Ensiklopedia Dunia
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |