Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Legenda

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Legenda (lotynų, legenda, „tai, kas skaitytina“) – ir folkloro, ir literatūros (epikos) žanras. Legendos turinys apibendrina esmingus, lemtingus reiškinius. Viduramžiais legendomis buvo vadinami šventųjų gyvenimo aprašymai, vėliau – religinio pobūdžio pasakojimai. Legendų vaizduojamajam pasauliui būdingi fantastiniai, antgamtiniai elementai. Legendai būdingas poetiškas stilius, pakilios intonacijos, apibendrinimo mostas. Jai artimos sakmės ir padavimo žanrai.

Nemaža dalis legendų personažų yra tarptautiniai, tik traktuojami savitai, jų vardai pakoreguojami pagal vietos kalbą.

Literatūrinių legendų yra sukūrę: K. Brentanas, L. Tykas (Vokietija), A. Odinecas, S. Vitvickis (Lenkija), M. Gorkis, L. Tolstojus (Rusija).

Etimologija ir kilmė

Žodis „legenda“ atsirado anglų kalboje ties 1340, paimtas iš lotynų kalbos. Pirmoji reikšmė turėjo apibrėžti neistorinį pasakojimą arba mitą 1613. Akcentuojant nerealistišką „legendų“ šventųjų veikėją, angliškai kalbantys protestantai galėjo pristatyti „realius“ šventuosius ir Reformacijos kankinius.

Lietuvių legendos

Lietuvių tautosakoje daugiausia legendų yra apie dievo, šventųjų keliones po žemę, jų bendravimą su žmonėmis. Populiarūs legendų personažai – angelai ir velniai. Legendose mistika ar religija traktuojama savaip – užjaučiami vargšai, išnaudojami žmonės, smerkiami gobšieji.

Literatūrinių legendų yra parašęs Antanas Vienuolis.


Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9