Juozas Liūdžius

Juozas Liūdžius (1890 m. kovo 10 d. Vilkeliškiai, Sintautų valsčius, dab. Šakių rajonas – 1960 m. gegužės 31 d. Klyvlendas) – teisėtyrininkas civilistas, teisėjas, visuomenės veikėjas.

1911 m. baigė Marijampolės gimnaziją, įstojo į Peterburgo universitetą. Po metų persikėlė į Maskvą ir 1916 m. baigė teisės studijas Maskvos universiteto Teisės fakultete. Studijų metais bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

1918 m. lapkričio mėn. išrinktas Šakių apskrities komiteto pirmininku. Nuo 1919 m. Šakių apskrities teismo tardytojas, 1920 m. Marijampolės apygardos teismo prokuroro pavaduotojas, 1920–1921 m. tardytojas ypatingai svarbių bylų tardytojas. 1921 m. lapkričio mėn. – 1940 m. vasario mėn. advokatas. 1920–1925 m. Marijampolės realinėje mokykloje dėstė politinę ekonomiją ir teisę, 1923–1924 m. mokyklos direktorius. 1940–1944 m. liepos mėn. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, 1940 m. rugpjūčio – 1941 m. kovo mėn. teismo pirmininkas, nuo 1943 m. liepos mėn. teismo skyriaus pirmininkas. 1940–1943 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete dėstė civilinės teisę; nuo 1940 m. profesorius.

1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. atvyko į JAV, Klyvlendą. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje laikraščiuose „Mintis“, „Naujienos“, „Keleivis“, „Darbas“. Paskelbė straipsnių lietuvių išeivijos politiniais klausimais, apie toleranciją, liberalizmą, demokratiją, klerikalizmą; reiškėsi kaip nuosaikaus socialistinio mąstymo ir etinio humanizmo atstovas. Dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje, vadovavo jos valdybos Centriniam skyriui.^[1]