|
GuruGuru (skr. गुरु = IAST: guru- – 'sunkus, svarus, reikšmingas'[1][2]) – indiškoje tradicijoje (hinduizme, sikhizme, tantriniame budizme, lamaizme, džainizme) dvasinis mokytojas, dvasinis vedlys, išminčius.[3][4][5][6][7][8] Vėliau vakaruose žodžiu „guru“ imti vadinti įvairių (ne tik dvasinių) sričių žinovai, mokytojai, autoritetai Hinduizmas Hinduizme pabrėžiama, kad kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būti atrasti savąjį guru, kuris paskatintų dvasiniam tobulėjimui. Apie tai rašoma indų tekste „Bhagavadgytoje“, kur Krišna pasakoja Ardžunai, kad nubudęs guru perteikia tikrąją tiesą savo mokiniams. Indijoje guru įprastai gyvena su savo mokiniais vienuolyne, vadinamame ašramu arba gurukule (mokykloje). Vėliau mokiniai guru žinią skleidžia aplinkiniams žmonėms. Teigiama, kad mokinys gyvendamas ir mokydamasis pas guru gali pasiekti mokšą – išsivadavimą iš karmos rato.[6] Guru tradicijos išlikusios iki šių laikų tokiose hinduizmo dvasinėse kryptyse kaip vedanta, tantra ir bhaktė. Guru laikomas turįs šventų galių, ypač įtakingi gurūs laikomi šventaisiais, daugelio kartų įkvėpimo šaltiniu po jo mirties. Plačiai žinomi hinduizmo guru yra Šankara, Čaitanja Mahaprabhu, Ramakrišna, Šri Šri Ravi Šankaras, Satja Sai Baba, Bhaktivedanta Svamis ir daug kitų. BudizmasDaugumoje budizmo krypčių dvasiniai mokytojai yra gerbiami ir vertinami, bet guru nelaikomi (hinduizmo prasme). Tačiau Tibeto budizme guru turi labai didelę svarbą, teigiama, kad jis yra būtinas dvasiniam tobulėjimui. Ypač iškilūs guru laikomi bodhisatvomis.[3] SikhizmasSikhizme guru turi labai didelę reikšmę. Yra išskiriama 10 guru, kurių mokymais ir remiasi sikhai.[7][9] DžainizmasDžainizme guru laikomas viena iš trijų pagrindinių kategorijų (tattva) kartu su dharma bei dieviškumu (deva).[4] Šaltiniai
|
