Gilberto salos (angl.Gilbert Islands, Gilberto kalba Tungaru[1]) – 16-os atolų grandinė Ramiajame vandenyne, pagrindinė Kiribačio valstybę sudaranti dalis. Salos driekiasi šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Pusiaujas dalina grandinę praktiškai per centrą. Plotas 281,1 km². Gyvena ~83,4 tūkst. gyventojų.
Istorija
Salos nuo seno buvo apgyvendintos mikroneziečių. Pirmieji europiečiai 1788 m. atradę salyną buvo britų kapitonai Thomas Gilbert, plaukęs laivu Charlotte, ir John Marshall, plaukęs laivu Scarborough. 1820 m. rusų admirolas Ivanas Kruzenšteinas salas pavadino Gilberto vardu. 1892 m. Gilberto salos paskelbtos JK protektoratu, o 1915 m. drauge su Eliso salomis sudaro Gilberto ir Eliso salų koloniją. II pasaulinio karo metais salyne vyko nuožmūs mūšiai tarp JAV ir Japonijos armijų. 1978 m. nuo Gilberto salų atsiskyrė Eliso salos (Tuvalu), o po metų salynas tapo nepriklausomos Kiribačio valstybės dalimi.
Atolai
Anksčiau Gilberto salos buvo administraciškai padalintos į 3 grupes: Šiaurės, Pietų ir Centro. Dabar salos turi vidinę savivaldą.
