Fulgencijus Rimgaila

Fulgencijus Rimgaila
Rimgailos
Rimgailų giminės herbas Herburtas
Gimė	1805 m. Šiaulių pav.
Mirė	1870 m. birželio 21 d. (~65 metai)
Tėvas	Tadas Rimgaila h. Herburtas
Motina	Veronika Rimgailaitė

Fulgencijus Rimgaila (arba Fulgentas Rimgaila, Fulgentijus Rimgaila, lot. Fulgentius Rymgayłło, 1805 m. Dubėnų dvare, Vaiguvos parap., Šiaulių aps. – 1870 m. birželio 21 d., palaidotas Kurtuvėnuose) – žemaičių dailininkas, matematikas ir architektas, romantizmo atstovas.^[1]

Gimė Rimgailų bajorų šeimoje. Tėvas - Tadas Rimgaila - ATR kariuomenės Lenkijos padalinių karininkas, išėjęs į atsargą gyveno Šiaulių paviete. Motina - Veronika Rimgailaitė-Rimgailienė. Rimgailų šeimoje užaugo šeši sūnūs: 1. Kalikštas - nuo 1810 m. Vilniaus Universiteto filosofijos kandidatas; 2. Liudvikas - Šiaulių miesto raštininkas, ATR kariuomenės Lenkijos padalinių poručikas; 3. Karolis - nuo 1814 m. Vilniaus Universiteto filosofijos kandidatas, mirė apie 1830 m.; 4. Juozapas - Vilniaus gubernijos pasienio teismo regentas; 5. Kamilis ir 6.Fulgentas - filosofijos magistras.^[2]

Fulgencijus Rimgaila baigė Padubysio mokyklą, vėliau studijavo Vilniaus universitete (Filosofijos fakultete), 1828 m. apgynė filosofijos magistro laipsnį. 1829 m. Berlyne pas architektą K. F. Schinkelį pusmetį mokėsi piešimo ir projektavimo. 1829–1831 m. su K. Podčašinskio rekomendacija Paryžiaus dailės akademijoje studijavo architektūrą (pas architektą J. L. Durand’ą); po 1830–1831 m. sukilimo negalėjo grįžti į Lietuvą. Privačiai mokė matematikos, dirbo geležinkelio ruožo Paryžius–Strasbūras statyboje, manoma, dalyvavo I pasaulinės parodos Londone paviljono projektų konkurse. 1856 m. grįžo į Lietuvą.

Susirašinėjo su K. Podčašinskiu, Lenkijos laikraštyje Gazeta Warszawska recenzavo jo knygą Architektūros pradmenys akademiniam jaunimui (Początki architektury dla użytku młodzi akademickiey 3 d. 1828–56); nepritarė K. Podčašinskio propaguotam sekimui antikos architektūra.^[1]

• 1821 m. baigta Padubysio bazilijonų išlaikoma mokykla;
• 1821 – 1827 m. Vilniaus universitetas, Fizikos matematikos fakultetas;
• 1829 magistro laipsnis, apginta disertaciją;
• tobulinimasis Varšuva, Berlynas;
• Paryžiaus dailės akademija, architektūros studijos;
• pagalbiniai mokslai universitete ir Conservatoire de l’Art et Matier;
• mokslas privačiai pas architektūros prof. Hyot.

• 1825 m. Vilniaus universitetas, K. Podčašinskio padėjėjas;
• 1836 – 1838 m. privatus pensionas, pedagoginis darbas (Prancūzija);
• nuo 1839 m. architektūrinis projektavimas (Paryžius);
• nuo 1846 m. geležinkelio tiesimas iš Paryžiaus į Strasbūrą.

• 1858 – 1859 m. Pagrįžuvio dvaro rūmai (Kelmės rajonas);
• 1859 m. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, – bokštas;
• 1859 m. Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Biržų rajonas), – altorius.
• 1860 – 1869 m. Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia (Radviliškio rajonas);
• 1864 m. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, – vartai;

• Publikuoti architektūros teorijos ir kritikos straipsniai.

• Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, księgarnia Gebethnera i Wolfa, Tom XV; Aut. Uruski Seweryn, p. 352, Warszawa 1931.