|
Enciklopedija  Enciklopedija (sen. gr. ἐγκύκλιος παιδεία – „visuotinis auklėjimas“[1]) – rašytinis žinių rinkinys.[2] Enciklopedija pateikia faktines žinias, atsiribodama nuo jų vertinimo. Redakcija atrenka jai tinkamus šaltinius, juos atskiria bei įvertina, atrūšiuodama žinias iš kelių galimų alternatyvų; žinių ji neprodukuoja, o jas tik renka. T. y. vienintelis mokslinės publikacijos žanras, kuriame atsisakoma detalių bibliografinių šaltinių (dėl leidėjų ir autorių autoritetingumo).[3] Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji „Encyclopædia Britannica“ ar vokiškoji „Brockhaus“) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms. Pats terminas enciklopedija prigijo tik XVIII a. išleidus „Encyclopédie“. Tačiau ir šių dienų enciklopedijos tradiciškai, bet rečiau vadinami žodynais.[3] Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą. Pavyzdžiui, „Didžioji tarybinė enciklopedija“ siekė dokumentuoti socialistinius laimėjimus. Leidinio tikslai atspindi laikmetį, kartais tarnauja santvarkos legitimacijai, visuomenės modelio propagandai.[3] Enciklopedija redukuoja atitinkamo dalyko sudėtingumą (redukcija) ir pateikia paprastą (bet kartais „primityvią“, supaprastintą) dalyko sampratą nespecialistui. Tam tikros srities ekspertams jis gali pasirodyti naivokas ir pernelyg fragmentiškas.[3] Enciklopedija atskiria svarbius dalykus nuo nesvarbių; nesvarbūs dalykai nepatenka į enciklopediją (plg. Lemos selekcija). Santykinai svarbūs dalykai pateikiami išsamiai ne tokių svarbių dalykų atžvilgiu arba jie išskiriami kitokiu būdu (iliustracijų gausa, papildoma medžiaga, nuorodomis).[3] Enciklopedija suteikia informacijos apie dalykų turinį (Žmonijos žinias), ne apie sąvokas (tai yra semantinės žinios). Jai būdinga mikrostruktūra yra labiau atviresnė negu lakoniška žodyno forma. Enciklopedijos struktūra turi daugybę nuorodų, nėra išnašų ar išsamios bibliografijos.[3] Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose. Enciklopedija nėra vientisa kaip literatūros kūrinių atveju. Ji siūlo tikslingą informacijos paiešką (naudojama sistematika, registrai, nuorodos).[3] IstorijaTerminas „enciklopedija“ šiuolaikine prasme pirmą kartą buvo paminėtas 1559 m. lotyniškojoje enciklopedijoje „Encyclopediae seu orbis disciplinarum tam sacrarum quam profanarum epistemon“. Visuotinių enciklopedijų sąrašasPasaulio svarbesnės ir gretimų valstybių XX–XXI a. visuotinės encikopedijos nurodytos lentelėje.[2]
Taip pat skaitykiteŠaltiniai
|
