Elniakampis

Elniakampis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Elniakampis
54°47′28″š. pl. 24°58′01″r. ilg. / 54.791°š. pl. 24.967°r. ilg. / 54.791; 24.967 (Elniakampis)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija	Sudervės seniūnija
Gyventojų (2011)	6
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: El̃niakampis Kilmininkas: El̃niakampio

Elniakampis (arba Velniakampis, Velniakumpis) – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės vakaruose. Šiaurėje teka Neris, pro kaimą jos intakai – Elna ir Vaigolė, telkšo Elniakampio ežeras. Miške stūkso Velniakampio dvaro koplyčia. Kaimas supamas Dūkštų-Šilėnų miškų, patenka į Neries regioninį parką.

Kaimo pavadinimas kilo nuo didelės Neries kilpos, buvusios rimtu išbandymu sielininkams bei upeiviams. XVI a. šaltiniuose vietovė minima kaip велекумпю, Wielekąpskie, Ельнокумпя, t. p. Ельнокомпя (XVII a.), Elnokumpie (XVIII a.), Ельнокумпъ (XIX a. vid.). Pasak vietos gyventojų pasakojimų, Elniakampio kilpos skardis laikytas Velnio kalnu, Peklyne (góra Peklina). Iškeltas spėjimas, kad vietovardis išsivystė iš „Velios (Vilijos) kampas“. Kilpoje esti keletas akmenų: Patrankos (Harmaty), Aliejaus pirklys (Olejnik), Balnas (Siodla), Purvė (Purwa), Žurdakas (Żurdak).

Kaimas įsikūrė prie Maišiagalos–Trakų kelio. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia Elniakampio palivarką įsigijo mainais iš Vilniaus vaivados Alberto Goštauto. Nuo XIX a. pr. šis palivarkas su miškuose išsibarsčiusiais kaimais priklausė Vilniaus universitetui, bet buvo nuomojamas. Antanas Plevinskis čia įkūrė spirito varyklą, prie Neries – audinių skalbyklą (balinimo fabriką). Audeklai balinimui gabenti iš Vilniaus, Kauno, Minsko, Rygos, Gardino. Išlikę balyklos (uždaryta 1868 m.) griuvėsiai.^[2]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.[3]	1931 m.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1989 m.sur.[7]	2001 m.sur.[8]	2011 m.sur.[9]
30	71	41	12	9	3	9	6
Demografinės raidos histograma

Šiame kaime mirė Jeronimas Stroinovskis (1752–1815), teisininkas, Vilniaus vyskupas 1814–1815 m., VU rektorius.