Didmeistris
Didmeistris (sutr. DM; angl. Grandmaster, GM) – šachmatų kvalifikacinis sporto vardas (titulas), suteikiamas stipriems žaidėjams. Tai pats aukščiausias kvalifikacinis šachmatininko titulas. Tarptautinio didmeistrio titulą (vardą) suteikia FIDE už varžybose pasiektus rezultatus.[1] IstorijaPirmą kartą didmeistrio titulą 1914 m. suteikė Rusijos caras Nikolajus II penkiems Sankt Peterburgo turnyro finalistams: Emanueliui Laskeriui, Chosė Rauliui Kapablankai, Aleksandrui Aliochinui, Zigbertui Tarašui ir Frankui Maršalui. Vėliau šis titulas buvo naudojamas neformaliai, kol 1950 metais FIDE jį suteikė 27 šachmatininkams. Vėliau tarptautinio didmeistrio titulas buvo teikiamas pagal FIDE priimtas taisykles. Šiuo metu didmeistrio titulas suteikiamas žaidėjui, pasiekusiam 2500 Elo reitingą ir du kartus išpildžiusiam didmeistrio normą (esama ir kitų galimybių, pavyzdžiui, laimėti pasaulio jaunimo čempionatą ar pan.). Gruzinė Nona Gaprindašvili (g. 1941 m.) buvo pirmoji moteris, kuriai buvo suteiktas didmeistrės titulas (1978 m.). Pirmoji šachmatininkė, teisę į titulą iškovojusi žaisdama turnyruose, buvo vengrė Zsuzsa Polgár (g. 1969 m.), 1991 metų sausio mėnesį įvykdžiusi normą trijuose vyrų turnyruose ir pasiekusi Elo reitingą, viršijantį 2500. 2010 metais 20 šachmatininkių buvo didmeistrės (GM). Platesnis vartojimasAtskiras didmeistrio titulas suteikiamas ir korespondencinių šachmatų žaidėjams, šachmatų kompozicijų kūrėjams bei sprendėjams, o taip pat, ir šaškių žaidėjams. Tarptautinė korespondencinių šachmatų federacija suteikia tarptautinio korespondencinių šachmatų didmeistrio titulą. WFCC nuo 2010 m. - atskirus šachmatų kompozicijų sprendimo ir kompozicijų kūrybos didmeistrio titulus. Iki tol juos suteikdavo FIDE. Tarptautinė šaškių federacija (FMDJ), šaškininkams, taip pat, suteikia didmeistrio titulą[2]. Lietuvos didmeistriai
Šaltiniai
|