Legendose Dūkštų vardas kildinamas nuo žodžių „dūksoti“ ar „dūkti“, kas reiškia garavimą, vadėjimąsi, šėlsmą. Gali būti, kad tai rodo ir vietą, kur kas nors regima, – tolumoje dvaras ant kalno dūkso.[4]
Geografija
Į pietus nuo kaimo teka Neris, šiauriniu pakraščiu prateka dešinysis jos intakas Dūkšta. Kraštovaizdžio draustinis. Neries dešiniajame krante driekiasi Dūkštų-Šilėnų miškai. Dūkštose yra Neries regioninio parko direkcija. Dūkštų gamtiniame rezervate – vertingas Dūkštų ąžuolynas (302 ha, iš jų 36 ha priklauso gamtiniam rezervatui). Dūkštų miške auga „Ąžuolų karalienė“, gamtos paminklas (anksčiau stovėjo ir „Ąžuolų karalius“), Velniakampio pušis, pažintinis takas (kurio pradžioje stovi skulptūra Mindaugui), stūkso akmuo su runomis, kurių perskaityti nepavyksta, o jų reikšmę žmonės traktuoja įvairiai. Dažniausiai pasakojama apie po tais akmenimis pakastus lobius. Buvo bandymų čia kasinėti, tačiau nieko nerasta.
Istorija
Dūkštos rašytiniuose šaltiniuose minimos XV a. Pirmoji pradinė mokykla kaime veikė XVIII a.–XIX a., dabartinė įkurta 1992 m. Dūkštų pagrindinė mokykla įkurta 1946 m.
Dūkštų ąžuolyne buvo įsikūręs 1863 m. sukilėlių štabas, o Karmazinų slėnyje – sukilėlių ligoninė. XIX a. Dūkštos buvo Vilniaus apskrities miestelis.[5]
↑Dūkštos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.