Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Bulgarų kalba

Bulgarų kalba
български
KalbamaBulgarijoje, Ukrainoje, Moldovoje, vietomis Serbijoje, Rumunijoje ir kt.
Kalbančiųjų skaičiusapie 12 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių?
KilmėIndoeuropiečių
 Slavų
  Pietų slavų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaBulgarijos vėliava Bulgarija
Kalbos kodai
ISO 639-1bg
ISO 639-2bul
ISO 639-3bul
Geografinis paplitimas

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Bulgarijos valstybinė kalba. Bulgarų kalba taip pat kalbama Albanijoje, Argentinoje, Graikijoje, Izraelyje, Kanadoje, Moldovoje, Rumunijoje, JAV, Serbijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Rusijoje. Pasaulyje bulgarų kalba šneka daugiau kaip 9 milijonai žmonių.

Priešingai nei kitose slavų kalbose, bulgarų kalboje beveik išnyko linksniai, bet vartojami žymimasis, nežymimasis ir „nulinis“ artikeliai.

Bulgarų kalba artima bažnytinei slavų kalbai, iki šiol turi daugelį žodžių, kurie rytų slavų kalbose laikomi archajiškais. Dėl istorinių aplinkybių bulgarų kalboje yra daug tiurkiškos kilmės žodžių.

Abėcėlė

Bulgarų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių:

Аа Бб Вв Гг Дд Ее Жж Зз Ии Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Фф Хх Цц Чч Шш Щщ Ъъ Ьь Юю Яя

Lyginant su rusų kalbos abėcėle, bulgarų kalboje nėra raidžių Ы, Э ir Ё.

Istorija

Bulgarų kalba VIII amžiuje tapo pirmąja rašytine slavų kalba. Rašyta glagolica, vėliau ji buvo pakeista kirilica.

Fonetika

Sintaksė

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Bulgarų kalba
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9