Alsėdžiai

Alsėdžiai
Alsėdžių bažnyčia
Alsėdžiai
56°01′44″š. pl. 22°02′53″r. ilg. / 56.029°š. pl. 22.048°r. ilg. / 56.029; 22.048 (Alsėdžiai)
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija	Alsėdžių seniūnija
Gyventojų (2021)	749
Vikiteka	Alsėdžiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Alsė́džiai Kilmininkas: Alsė́džių Naudininkas: Alsė́džiams Galininkas: Alsė́džius Įnagininkas: Alsė́džiais Vietininkas: Alsė́džiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Olsiady, rus. Олсяды,[2], rus. Ольсяды, vok. Alschaden

Alsėdžiai – miestelis šiaurės rytinėje Plungės rajono savivaldybės dalyje, prie Sruojos upės, 20 km į šiaurės rytus nuo Plungės. Seniūnijos ir parapijos centras. Miestelis radialinio plano, padalintas į 4 seniūnaitijas – Alsėdžių pietinę, Alsėdžių rytinę, Alsėdžių šiaurinę ir Alsėdžių vakarinę, kurioms priskirti ir aplinkiniai seniūnijos kaimai.

Veikia Alsėdžių vidurinė mokykla, paštas (LT-90042), biblioteka. Alkos kalno kalvoje stovi Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (1793 m.) ir varpinė (XVIII a. pab.). Miestelyje yra kapinės, stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia), aptiktas X–XIII a. kapinynas. Už 5 km į pietus telkšo Alsėdžių ežeras. Prie Alsėdžių yra molio telkinys.

Manoma, kad Alsėdžiai – kuršiškas vietovardis, XIII a. tartas *Alisē(i)dei. Miestelio pirmasis dėmuo al- greičiausiai sietinas su veiksmažodžio „alėti“ (tekėti, varvėti) šaknimi, kuri būdinga kai kuriems vandenvardžiams (ežeras Alys, upė Alantas ir kt.). Antrasis dėmuo -sėdžiai siejamas su veiksmažodžiu „sėdėti“ (kaip ir Medsėdžiai, Traksėdžiai ir kt.), kuris be savo pagrindinės reikšmės dar gali reikšti ir „būti kur nors, kur nors laikytis ar gyventi“. Todėl pirminė Alsėdžių reikšmė galėjo būti „gyvenantys prie kokio vandens (ežero ar upės), kurio pavadinimas panašus į Alys“ arba tiesiog „gyvenantys prie vandens (balos, upės ar ežero)“.^[3]

Liaudies etimologija mena savąjį padavimą apie miestelio vardo kilmę. Kartą į Alsėdžius atsitiktinai užklydęs keliauninkas. Norėdamas sužinoti, kur atsidūrė, pastarasis paklausė pakelėj sėdinčio senuko: „Kuokė če vėita?“, kas bendrine kalba reikštų – kokia čia vieta? Senukui gi pasigirdę, kad teiraujamasi, ką jis čia veikiąs: „Kon če veiki?“. Į tai senolis atsakęs: „Al siedu“, kas reiškia – nagi sėdžiu. Nuo to laiko miesteliui prigijęs Alsiediu (Alsėdžių) vardas. Čia reikėtų paminėti, kad vietiniai žemaičiai miestelio pavadinimą taria – Alsiedē.

Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais. Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą.

1421 m. Alsėdžių valsčių Vytautas priskyrė Medininkų vyskupui, nuo 1465 m. Žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija, tik 1850 m. vyskupas Motiejus Valančius ją perkėlė į Varnius. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia. 1475–1476 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius pastatė bažnyčią, įkūrė parapiją. XV a. pabaigoje – XVI a. prie rezidencinio dvaro išaugo miestelis.

Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. LDK žemėlapyje. 1702 m. suteikta prekymečio, 1790 m. dviejų prekymečių privilegija. XIX a. pabaigoje Alsėdžiai – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[4]

XX a. pradžioje sudegė dvaras, 1930 m. birželio 21 d. – didelė miestelio dalis. 1912 m. atidarytas paštas, veikė iki 1915 metų. 1924 m. paštas atidarytas vėl, su nedidele pertrauka 1944 m. veikia iki šiol. Iki XX a. vidurio miestelyje gyveno daug žydų. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Alkos partizanų rinktinės partizanai. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[5]

2003 m. patvirtintas Alsėdžių herbas.

Alsėdžių miestelio planas radialinis, savaimingos raidos. Daug liaudies architektūros vienaukščių medinių namų, pagrindinėje aikštėje ant Alkos kalno – bažnyčia, panaši į barokinę bebokštę baziliką ir varpinė, abi pastatytos 1793 m. Bažnyčioje yra 8 barokiniai altoriai, šoniniame – vertingas XVIII a. Šv. Šeimos paveikslas. Varpinėje J. Delamarso dirbtuvėje 1679 m. išlietas žalvarinis varpas.^[6]

Demografinė raida tarp 1849 m. ir 2021 m.
1849 m.	1867 m.*[2]	1897 m.sur.	1902 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.	1974 m.
535	565	988	1 102	1 049	1 043	1 098
1979 m.sur.[9]	1984 m.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-
1 215	985	1 005	956	896	749	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Alsėdžių šnektą labai išsamiai ištyrė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis.

• Stanislovas Narutavičius (1862–1932), Vasario 16-tosios Nepriklausomybės signataras, palaidotas Alsėdžių kapinėse
• Steponas Dargis (1888–1965), vargonininkas, chorvedys
• Vaclovas Stirbys (1912–1982), kunigas, bibliofilas, rezistencinio judėjimo dalyvis, politinis kalinys, ilgametis Alsėdžių parapijos klebonas
• Kazys Varnelis (1917–2010), Lietuvos ir išeivijos dailininkas
• Remigijus Žaliūnas (1961–), gydytojas kardiologas, ilgametis LSMU rektorius

• Alsėdžių piliakalnis, vad. Žvėrinyčia (I tūkst. – XIII a.)
• Alsėdžių kapinynas, vad. Dokšo rėžiu (X–XIII a.)
• Alsėdžių miestelio istorinė dalis (XIII a. vid. – XX a. I pusė)
• Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksas (1793–1907 m.)
• Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia (iki XIX a. vid.)
• Alsėdžių kapinių koplyčia (XVIII a. pab.)
• Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus kapas (1932 m.)
• Rainių kankinių Stepono Bubelės, Leono Kuso ir Jono Miliaus kapas (1941 m.)
• Alsėdžių žydų holokausto vieta (1941 m.)
• Paminklas 1940–1953 m. represijų aukoms atminti (1990 m., autorius Antanas Vaškys)
• Skulptūrinis koplytstulpis Alkos ir Šatrijos partizanams atminti (1995 m., tautodailininkas Jonas Kuodis)
• Paminklas Alkos ir Šatrijos partizanų laidojimo vietoje (2004 m., dizaineris Romas Navickas, architektė Viktorija Molienė)

• Alsėdžiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 47 psl.
• Pro žaizdro liepsną: Alsėdžių kalvio prisiminimai ir kūryba (sud. Edvardas Šiaulys). – Panevėžys: ARG ofsetas, 2007. – 255 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-741-00-8

• Trumpai apie Alsėdžius Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	PLATELIAI – 18 km Vilkai – 5 km	ŽEMAIČIŲ KALVARIJA – 10 km Rotinėnai – 7 km
			Žvirblaičiai – 2 km TELŠIAI – 16 km