|
Adomynė
Adomynė – kaimas Kupiškio rajono savivaldybės pietryčiuose, į rytus nuo Šimonių, 8 km į šiaurę nuo Svėdasų, Adomynės kalvagūbryje (95–100 m virš jūros lygio). Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Adomynės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, varpinė, veikia Adomynės pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas (LT-40012), medicinos punktas, ryšių skyrius,[2] laisvalaikio centras, kaimo bendruomenė (tarybos pirmininkė – Aldona Matarienė). Yra kapinės, kuriose palaidota fizikė Janina Vizbaraitė, seni dvaro pastatai, sodyba. Etimologija XVI a. dabartinė Adomynės teritorija įėjo į Aluotų dvaro valdas ir minima kaip Aluotėlių dvaras. 1809 m. dvaro savininkas Adomas Pliateris įkeitė dvarą Mstislavlio iždininkui Jonui Žurauskiui, o po A. Pliaterio mirties dvaras atiteko iždininko sūnėnui Jonui Ipolitui Žurauskiui ir nuo tada Aluotėlės pradėtos vadinti Jonava. 1880–1881 m. didžiąją dalį išparduodamų dvaro žemių su pastatais nupirko Adomas Vilėniškis, kuris vėliau Jonavą pavadino savo vardu – Adomyne (dvarininkinis vietovardis). IstorijaXVI a. dabartinė Adomynės teritorija įėjo į Aluotų dvaro valdas, minimo nuo 1555 m.[3] kaip Aluotėlių dvaras. Nuo XVII a. Aluotos su Aluotėlių dvaru priklausė Pliateriams. 1809 m. dvaro savininkas Adomas Pliateris įkeitė dvarą Mstislavlio iždininkui Jonui Žurauskiui, o po A. Pliaterio mirties dvaras atiteko iždininko sūnėnui Jonui Ipolitui Žurauskui ir nuo tada Aluotėlės pradėtos vadinti Jonava. 1810 m. pradėti statyti klasicistiniai mediniai dvaro rūmai. 1826 m. pastatyta koplyčia[3], o jau 1855 m. pastatyta mūrinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Po Jono Žurausko mirties dvarą paveldėjo seserys Sofija Koscialkauskienė ir Malvina Maksimova. Didžiąją dalį išparduodamų dvaro žemių su pastatais 1880–1881 m. nupirko Adomas Vilėniškis, kuris vėliau Jonavą pavadino savo vardu – Adomyne. 1910 m. pradėta statyti bažnyčia, kuri baigta tik po I pasaulinio karo. 1921 m. spalio 23 d. pašventinta Švč. Mergelės Marijos Vardo titulu. 1928 m. liepos 16 d. įkurta atskira Adomynės parapija. 1949 m. kaimo apylinkėse įkurti „Galybės“, „Vilties“, „Aluočio“, „Žaliakalnio“ ir „Rytmečio“ kolūkiai, kurie po pusmečio sujungti į vieną Adomynės kolūkį. 1975 m. prijungtas „Šetekšnos“ kolūkis, 1977 m. – „Bugailiškių“ ir tapo didžiausiu ūkiu Kupiškio rajone[3]. 1985 m. gyvenvietės tvarkymo planas Sąjunginėje žemės ūkio parodoje Maskvoje apdovanotas bronzos medaliu. 1992 m. balandžio 1 d. kolūkio ribose susikūrė kelios žemės ūkio bendrovės, tačiau dauguma jų iš karto nustojo veikti. 1939 m. iš Naujikų atkeltas Punkiškių pradinės mokyklos filialas. 1946–1947 m. nacionalizuotame parapijos name atidaryta septynmetė mokykla. 1963 m. pristatytas priestatas su fizikos ir chemijos klasėmis, butu direktoriui ir bibliotekos patalpomis. Nuo 2000 m. mokykla dešimtmetė. 2005 m. kaime paminėtas minėjimo rašytiniuose šaltiniuose 450 metų jubiliejus.
Gyventojai.jpg)
Šaltiniai
Nuorodos |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
