Kaimo vardas kilęs nuo žodžio žiegždras – „žvirgždas“.[2] Tai uoliena, kuri paplitusi kaimo apylinkėse.
Geografija
Kryžius nuo maro ir karo (atstatytas 2001 m.)
Stūkso Žiegždrių piliakalnis, Žiegždrių liepa (gamtos paminklas, apimtis 4,3 m, aukštis 25 m, amžius 100 metų), prie marių atsiveria įspūdinga Žiegždrių atodanga (22 m aukščio), nuo kurios atsiskleidžia Nemuno slėnio šlaitų ir gamtinės aplinkos raida, yra Kalniškių konglomeratų atodanga (vienintelė Lietuvoje, kur galima pamatyti stalaktitų). Įrengtas Žiegždrių geologinis takas, kurio ilgis 1,6 km, prasideda ties senuoju Kalniškių kaimu).[3] Jis veda pro varvinių molių nuošliaužą, Žiegždrių atodangą, aštuonkamienę bei pačią storiausią kairiajame Kauno marių krante liepas, nuošliaužos performuotą šlaitą, šaltinį, sufoziniuscirkus bei Kalniškių konglomeratų atodangą.
Istorija
Kai kuriuose senuose žemėlapiuose nurodomos trys Žiegždrių gyvenvietės. 1908 m. Žiegždrių I stovyklą tyrinėjo T. Daugirdas ir L. Kšivickis.[4] Iki 1959 m. Žiegždriai buvo abipus Nemuno – Žiegždriai I ant aukšto šlaito kairiajame Nemuno krante ir Žiegždriai II dešiniajame krante, kur buvusi mokykla ir kaimo kapinaitės.[5] Abiejuose krantuose buvo Žiegždrių dvaras.
Užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno vandens jėgainę, Žiegždriai II užlieti, o Žiegždriai I užlieti nevisiškai – išliko pietinė kaimo dalis, iš kurios susidarė dabartiniai Žiegždriai.
1958 m. atidaryta Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, kurios vyriausiasis gydytojas buvo V. Krikščionaitis.[6]
