Žeimena

Šis straipsnis apie upę. Apie geležinkelio stotį skaitykite straipsnyje Žeimenos geležinkelio stotis.

Žeimena
Žeimenos aukštupys ties Kaltanėnais
Ilgis	79,6 km
Baseino plotas	2792,7 km²
Vidutinis debitas	27,0 m³/s
Ištakos	Žeimenys
Žiotys	Neris
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Žeimena

Žeimena – upė rytų Lietuvoje; Neries dešinysis intakas.

Paprastai laikoma, kad Žeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tačiau kartais į jos ilgį įtraukiami upeliai, įtekantys į Žeimenį (pagal tokius skaičiavimus upės ilgis yra 114 km). Už Kaltanėnų teka į pietus, pietvakarius Labanoro-Pabradės miškais, smarkiai vingiuoja. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų paribiu. Įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santakos kaimu.

Intakai:

• kairieji: Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Voveraitė, Skerdiksna, Petruškė;
• dešinieji: Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Gulbynė, Dubinga, Mečanka, Jusinė, Sąvalka.

Žeimenos baseinui priklauso dauguma didžiųjų Aukštaitijos ežerų, jie užima 7 % baseino ploto (Lūšiai, Kretuonas, Asveja, Lakajai, Ūsiai, Dringis, Aisetas, Almajas, Asalnai, Baluošas, Linkmenas, Stirniai, Tauragnas, Ūkojas, Utenas ir kt.). 31 % baseino užima miškai (jame yra Labanoro-Pabradės giria), 10 % – pelkės.

Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, slėnis platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.

Ties Pabrade vandens metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 % vandens, vasarą – 20 %, rudenį – 21 %, žiemą – 23 %. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė iki 1,6 m. Dėl labai ežeringo ir miškingo baseino Žeimenos nuotėkis gan pastovus, upė ištisus metus vandeninga^[1].

XIX a.–XX a. pr. Žeimenos upe buvo plukdomi sieliai. Jų surišimo taškas buvo Kaltanėnuose.^[2]

Palei Žeimenos upę yra Vilniaus–Turmanto geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus.

Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis.

Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.

Upėvardis kildinimas iš žodžio žiema, kuris suteiktas galbūt dėl vandens šaltumo.^[3]